Biodinaminė kūno psichoterapija – viena seniausių kūno terapijos krypčių Europoje, sukurta norvegų psichologės ir kineziterapeutės Gerdos Boyesen bei jos dukrų Ebbos ir Mona Lisos. Ši terapija padėjo pamatus daugeliui šiuolaikinių metodų ir šiandien vis plačiau taikoma ir Lietuvoje.
Ši psichoterapija jungia psichologiją ir kūno darbą, atkreipdama dėmesį į fizinių pojūčių, emocijų ir psichikos tarpusavio ryšį. Ji remiasi S. Freudo libido teorija, C.G. Jungo archetipais ir W. Reicho įžvalgomis apie kūno bei emocijų sąveiką. Esminė mintis – žmogaus viduje vyksta gyvybinės energijos judėjimas, kurios laisva tėkmė svarbi emocinei, fizinei ir dvasinei sveikatai.
Terminas „biodinamika“ kilęs iš graikų kalbos žodžių bios – gyvenimas ir dynamis – jėga. Tai atspindi pagrindinę terapijos esmę – padėti žmogui atkurti natūralų energijos judėjimą jo kūne. Kai ši tėkmė trikdoma – per įtampą, emocinius blokus ar užspaustas patirtis – gali pasireikšti įvairūs psichologiniai ar fiziniai sunkumai.
Biodinaminės terapijos tikslas – padėti žmogui švelniai grįžti į kontaktą su savimi, per pagarbų santykį ir jautrų darbą su kūnu. Tai ne tik pokalbio terapija – čia dirbama su kūnu, kvėpavimu ir pojūčiais. Procesas skatina neskubėti, įsiklausyti į save ir eiti savo tempu.
Ši psichoterapija naudinga siekiant:
- sumažinti chronišką įtampą ir stresą,
- sustiprinti emocinę pusiausvyrą,
- skatinti savęs pažinimą,
- atverti kūrybinį potencialą,
- palaikyti asmeninį augimą.
Biodinaminė psichoterapija – tai gyva patirtis, padedanti atkurti ryšį su kūnu, jausmais ir vidiniu pasauliu, švelni ir gili kelionė į save. To neįmanoma nusakyti, tačiau biodinaminėje kūno psichoterapijoje tai galima patirti.
