Geštalto psichoterapija – tai viena iš šiuolaikinių psichoterapijos krypčių, atsiradusi XX a. viduryje, kurios pradininku laikomas vokiečių psichoterapeutas Fritzas Perlsas. Ši psichoterapija – svarbi humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos dalis, ir šiandien ji vis plačiau taikoma ir vertinama ir Lietuvoje.
Geštalto psichoterapija žvelgia į žmogų kaip į nedalomą visumą, kurioje susijungia kūnas, emocijos, mintys ir elgesys. Terapijoje svarbiausias dėmesys skiriamas sąmoningam buvimui „čia ir dabar“ – tai padeda žmogui geriau pažinti save, savo poreikius ir santykius su aplinka.
Terminas geštaltas kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia „forma“ arba „pavidalas“. Geštalto terapijoje jis įgauna gilesnę reikšmę – tai žmogaus patyrimo visuma, o ne atskirų dalių analizė.
Terapijos esmė – ne keisti žmogų, o padėti jam tapti sąmoningesniam, atpažinti pasikartojančius elgesio modelius, priimti savo jausmus ir atrasti autentiškesnį santykį su savimi bei kitais.
Geštalto terapija apima ne tik pokalbį, bet ir dėmesį kūno pojūčiams, emocijoms ir neverbaliniams signalams. Ji kviečia gyventi sąmoningai ir autentiškai – iš tikrojo, gyvo „aš“.
Geštalto psichoterapija gali padėti:
- geriau suprasti savo emocijas ir vidinį pasaulį,
- stiprinti santykius su kitais,
- išmokti būti čia ir dabar,
- sumažinti nerimą ir stresą,
- atrasti vidinę ramybę ir pasitikėjimą savimi.
Geštalto psichoterapija – tai kelionė į sąmoningumą ir autentiškumą, kuri padeda priimti save tokius, kokie esame, gyventi čia ir dabar. Tai skatina suprasti savo jausmus, būti atviriems, bei drąsiai žengti pokyčių link. Tai būdas atrasti vidinę ramybę ir tikrą gyvenimo pilnatvę.
