Terminas „logos“ graikų kalboje reiškia „prasmę“, „žodį“ arba „žmogiškąją gyvenimo prasmę“. Logoterapija, kilusi iš Franklio idėjų, pabrėžia, kad pagrindinis žmogaus gyvenimo variklis yra prasmės paieška. Net ir susidūrus su didžiausiomis kančiomis, žmogus gali atrasti prasmę, suteikiančią gyvenimui vertę ir kryptį.

Alfredas Lenglė, toliau plėtodamas egzistencinės analizės teoriją, gilino supratimą apie žmogaus egzistencinę laisvę, atsakomybę ir troškimą gyventi prasmingai. Jo indėlis padėjo susieti logoterapiją su platesniu žmogaus būties tyrimu, orientuotu į asmenybės augimą ir autentiškumą.

Egzistencinė analizė – tai fenomenologinė ir į asmenybę orientuota psichoterapija, kurios tikslas yra ugdyti suvokimą ir individualų aktyvumą, leidžiantį laisvai patirti savo psichinį ir emocinį gyvenimą, priimti autentiškus sprendimus bei atrasti atsakingą santykį su savimi ir pasauliu. Ji tiria prasmingo egzistavimo sąlygas ir padeda įveikti psichologines kliūtis, blokuojančias gyvenimo prasmę.

Logoterapijos ir egzistencinės analizės esmė – padėti suvokti savo laisvę rinktis, prisiimti atsakomybę už gyvenimą ir atrasti vidinę stiprybę gyventi prasmingai. Tai gyva patirtis, skatinanti sąmoningumą, savęs pažinimą ir vidinį augimą.

Psichoterapijos metu dirbama siekiant:

• atrasti gyvenimo prasmę ir tikslą,
• ugdyti vidinę laisvę ir atsakomybę,
• suprasti ir įveikti kančios prasmę,
• kurti autentišką, pilnavertį gyvenimą,
• rasti vidinę ramybę ir gyvenimo pilnatvę.

Šios terapijos žvilgsnis į žmogų kaip unikalią būtybę, gebančią rasti prasmę net ir sunkiose situacijose, padeda aktyviai atrasti gyvenimo tikslą, kurti autentišką, pilnavertį gyvenimą bei priimti save, išreikšti savo unikalumą ir gyventi su tikra atsakomybe bei pilnatve.